Nuo 2018 m. sausio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo nauja Atliekų tvarkymo taisyklių redakcija, kurioje nurodoma, kad miestai, turintys daugiau nei 50 000 gyventojų, privalo įdiegti naujas maisto ir virtuvės atliekų surinkimo iš namų ūkių sistemas.
Atliekų tvarkymas Klaipėdos mieste vykdomas vadovaujantisKlaipėdos miesto atliekų tvarkymo planu, numatančiu užduotis 2013-2020 metų periodui. Kai buvo rengiamas šis 7 metų veiklos planas, dar nebuvo žinoma, ar valstybė pareikalaus didžiųjų miestų savivaldybių atskirai surinkti ir tvarkyti namų ūkiuose susidarančias maisto ir virtuvės atliekas.
Todėl įsigaliojus naujiems teisės aktams Klaipėdos miesto savivaldybė pavedė mieste atliekų surinkimą administruojančiam Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC) išsiaiškinti technines bei ekonomines šios naujovės detales: kiek tokių atliekų Klaipėdos mieste gali susidaryti, kaip jas saugiai surinkti, kur ir kokiomis priemonėmis perdirbti, kiek investicijų reiktų naujoms surinkimo mašinoms, specialiems konteineriams įsigyti, kiek kainuotų surinkimo paslauga, kur būtų galima saugiai perdirbti šias medžiagas, kur panaudoti po perdirbimo gautus produktus ir kiek šios papildomos sistemos sukūrimas kainuotų miestui.
KRATC 2018 metų pavasarį atliko galimybių studiją, kuri turėjo atsakyti į visus šiuos klausimus.
Galimybių studijos autoriai, įvertinę regione esančius biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir apdorojimo pajėgumus, pateikė 4 galimas Klaipėdos namų ūkiuose susidarančių maisto ir virtuvės atliekų tvarkymo alternatyvas (su galimybių studija galite susipažinti čia).
KRATC specialistai pasidomėjo Europoje naudojamais technologiniais sprendimais, kaip realybėje būtų galima įgyvendinti bet kurią iš galimybių studijoje įvardintą alternatyvą.
Pasirinkus 0 ir I alternatyvą, mokestis Klaipėdos gyventojams už atliekų tvarkymo paslaugą neturėtų keistis. Pasirinkus II ir III alternatyvą, atliekų tvarkymo kaina gali keistis.
Kuri alternatyva bus pasirinkta, sprendimą priims Klaipėdos miesto savivaldybė.
