Nuo kitų metų Klaipėdos ir Neringos gyventojams bus sudaryta galimybė rūšiuoti maisto atliekas. Šiuo metu UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) ruošia tam reikalingą maisto atliekų apdorojimo infrastruktūrą – jau yra įrengęs pusiau požeminius konteinerius, atlieka konteinerių individualioms valdoms pirkimus, ruošiasi surinktų atliekų apdorojimo cecho statybai. Maisto rūšiavimo pradžia uostamiestyje neišvengiamai artėja. Nors nebandžiusiems rūšiuoti maisto likučių atrodo, jog tai sudėtingas ir nelabai malonus darbas, prieš ketverius metus šį procesą pradėjusių Alytaus regiono gyventojų nuomonė visai kitokia.
„Gyvenu daugiabučiame name, maisto atliekas jau seniai rūšiuojame. Mūsų šeimoje daug maisto atliekų nesusidaro. Dažniausiai tai būna įvairios lupenos, vaisių, daržovių ar augalų likučiai, popieriniai rankšluosčiai. Skysčių į rūšiavimo talpą pilti negalima. Į virtuvėje stovintį atliekų tvarkytojų duotą kibiriuką įdedame vienkartinį maišelį, o kai jis prisipildo, užrišame ir išnešame į tam skirtą konteinerį, esantį kieme, šalia kitų pusiau požeminių konteinerių. Pastebiu, kad vis daugiau kaimynų ima rūšiuoti maisto atliekas“, – patirtimi dalinosi Andrius Jučas iš Alytaus.
Nuosavų namų kvartale gyvenantis kitas alytiškis Arvydas Švirmickas irgi noriai pasakoja apie maisto rūšiavimą: „Taip, turime kieme rudos spalvos konteinerį. Stovi prie kiekvieno namo. Nedidukas konteineris, gal 200 litrų talpos, mažesnis už tą, į kurį metam buitines šiukšles. Kažkiek maisto atliekų išrūšiuojame, nors, ką galima, dedame į kompostinę ir patys savo kieme komposto pasigaminame“.
Tiek maisto, tiek žaliosios atliekos yra biologiškai skaidžios ir jas supūdžius gaunamas kompostas. Tačiau atskirai rūšiuojant maisto atliekas, metant į jas žuvies ar mėsos produktų likučius, kompostas yra vertingesnis, turi daugiau mineralų. Dėl mikrobinės taršos, nemalonių kvapų, rizikos pritraukti parazitus, mesti gyvulinės kilmės atliekas į paprastą kompostinę draudžiama. Maisto atliekoms tvarkyti būtinas atskiras surinkimas ir apdorojimas. Tad nuo 2024 metų Klaipėdoje bus sukurta nauja šių atliekų rūšiavimo bei tvarkymo infrastruktūra ir nuosekliai pradedamas maisto atliekų surinkimas iš gyventojų.
Beje, apdorojant maisto atliekas, jas pūdant specialiuose įrenginiuose, išgaunamos biodujos, kurios panaudojamos energijos gamybai. Tačiau KRATC neplanuoja ir neketina pūdyti maisto atliekų, o tik jas surinkti ir išvežti šių atliekų perdirbėjams. Būtent taip numatyta bendrovės vykdomame projekte „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“, kuris finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšomis.
