Laikraštyje „Palangos tiltas“ 2013 08 22 publikuotas tekstas „Klaipėdiškiai šildysis gerokai pigiau… ir palangiškių sąskaita?“ klaidina visuomenę. Šiame straipsnyje bandoma tendencingai formuoti nuomonę, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras neteisingai apskaičiavo „vartų mokesčio“ didėjimą, bendrovės valdyba priėmė neteisėtus sprendimus, o dėl to daugiausia naudos turės Klaipėdos miestas.
Tačiau realybė yra visai kitokia. KRATC vykdo Lietuvos įstatymuose numatytas užduotis ir pačių savivaldybių patvirtintą Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo planą. Todėl norėtume paneigti bent kelis šiame tekste išsakytus atsakingų asmenų teiginius.
1. „Labai keista viskas atrodo. KRATC-o valdyba priima tokį sprendimą birželio viduryje, o savivaldybę apie jį informuoja tik po dviejų mėnesių, priešpastatydamas visus prieš faktą. Kategoriškai sakau, kad Palangos miesto savivaldybė nesutiks su tokiu mums „primestu“ mokesčiu, kuris buvo patvirtintas be KRATC-o stebėtojų tarybos pritarimo“, – sakė kurorto meras.“
Apie kokius du mėnesius kalba Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus? Didinamo „vartų mokesčio“ klausimą nagrinėjęs KRATC stebėtojų tarybos posėdis vyko 2013 liepos 11 dieną, tačiau nei Palangos nei Kretingos savivaldybių atstovai į šį posėdį neatvyko. Papildomai visos savivaldybės apie naują situaciją ir didėjantį „vartų mokestį“ buvo informuotos liepos pradžioje raštu ir liepos 17 dieną merų pasitarime, kuris vyko Klaipėdos miesto savivaldybėje. Šarūnas Vaitkus irgi dalyvavo šiame susitikime ir puikiai žinojo situaciją.
Ar galėjo KRATC valdyba anksčiau informuoti apie didėjantį „vartų mokestį“. Nebent be konkrečių skaičių, nes tik gegužės 29 dieną KRATC pasirašė sutartį su atliekų deginimo paslaugą teikiančia UAB „Fortum Klaipėda“ ir sužinojo, kokį atliekų kiekį turės pateikti sudeginimui 2013 metais ir kokias dėl to patirs sąnaudas. Atlikus pasikeitusių „vartų mokesčio“ skaičiavimus nedelsiant buvo priimti valdybos sprendimai, informuoti akcininkai.
Jeigu teigiama, kad savivaldybėms laiko buvo per mažai, kad priimti atitinkamus sprendimus tarybose, pavyzdžiu galėtu būti Klaipėdos miesto savivaldybė. Ji buvo informuota lygiai taip pat, kaip ir kitos regiono savivaldybės, tačiau spėjo išanalizuoti visus KRATC pateiktus duomenis ir liepos mėnesį tarybos posėdyje pavirtino sprendimą dėl atsiskaitymo už KRATC paslaugas padidinimo.
2. „Dabar kalbantis su KRATC-o atstovais, jie bando įrodinėti, kad visos regiono savivaldybės yra pritarusios minčiai, kad atliekų „vartų mokestis“ turi didėti. Bet tai netiesa. Regioninės plėtros tarybos posėdžiuose buvo šnekama, kad savivaldybės pritaria atliekų deginimui pastatytoje elektrinėje. Bet apie tai, kiek tai kainuos visiems per „vartų mokestį“ KRATC-ui, nebuvo pasakyta nė žodžio“, – sakė J. Mažeika.
Atliekų sutvarkymo pabrangimas savivaldybėms neturėjo būti naujiena. 2010 m. kovo 3 d. visų Klaipėdos regiono savivaldybių patvirtintame „Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane 2010-2019 metams“ yra tokia pastraipa: „Plano įgyvendinimo poveikis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų įkainiams“. Joje įspėjama, jog pradėjus deginti mišrias komunalines atliekas vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą gali padidėti 25 proc. Apie tai, jog Klaipėdos regiono komunalinės atliekos 2013 metais bus deginamos naujoje „Fortum Klaipėda“ jėgainėje puikiai buvo žinoma ne tik specialistams, bet ir plačiajai visuomenei – žiniasklaida išsamiai parodė net jėgainės atidarymą, kuriame dalyvavo Lietuvos ir Suomijos prezidentai.
Jei „vartų mokesčio“ didėjimas kai kam ir tapo naujiena, tai ne todėl, kad KRATC kažko nepadarė, o tiesiog kai kurių savivaldybių specialistai pamiršo perskaityti dokumentus, kuriais turi vadovautis planuodami darbus. Jau minėtas dokumentas – „Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo planas 2010-2019 metams“ – yra vienas pagrindinių organizuojant atliekų tvarkymą, kurį Palangos ir Kretingos savivaldybės privalo vykdyti. Be kita ko šiame plane numatyta, kad savivaldybės įsipareigoja tvirtinti savivaldybės atliekų tvarkymo teisės aktus (atliekų tvarkymo planus ir atliekų tvarkymo taisykles); apmokėti atliekų surinkimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir KRATC už teikiamas paslaugas kaip numatyta atitinkamose sutartyse; kontroliuoti KRATC veiklą ir kita. Deja, Kretingos ir Palangos savivaldybių atstovai labai retai dalyvauja savo valdomos bendrovės KRATC stebėtojų tarybos posėdžiuose, bet po to skundžiasi spaudai ir teismui, esą nežinojusios apie valdymo organų priimtus sprendimus. Dar vienas Palangos savivaldybės aplaidumo faktas, kad ji neturi pasitvirtinusi atliekų tvarkymo plano – pagrindinio teisės akto, nurodančio, kaip atliekos tvarkomos jų savivaldybės teritorijoje, kaip nustatomi ir apskaičiuojami rinkliavų dydžiai.
3. „KRATC nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokį didelį „vartų mokestį“. – teigia „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus“.
KRATC pateikė visus skaičiavimus savivaldybių merams ir specialistams birželio mėnesį, po valdybos sprendimo. KRATC siūlė ir tebesiūlo savivaldybėms nemokamas savo specialistų konsultacijas ir pagalbą, kad rasti sprendimus iš susidariusios situacijos. KRATC net neprašoma pasiūlė savo pagalbą – išanalizavo visų regiono savivaldybių vietinės rinkliavos mokėtojų mokamas sumas ir pateikė savivaldybėms preliminarius skaičiavimus, kiek galėtų išaugti rinkliava už atliekų tvarkymą jų gyventojams bei įmonėms, atsižvelgiant į naują „vartų mokestį“. Deja, vienos savivaldybės jau priėmė KRATC pasiūlymus arba ruošia sprendimus, o kitos nusprendė situaciją analizuoti ne kabinetuose, o teisme.
Juditos Simonavičiūtės, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės komentaras:
Kad Klaipėdos miestas turės daugiausia naudos iš atliekų deginimo – žurnalistinė ar politinė antis. Klaipėdoje šiluma kainuos tiek pat, kiek ir Klaipėdos rajone (Gargžduose). Pigs ar brangs šiluma, priklausys ne tik nuo atliekų deginimo. Šilutėje šiluma kainuoja dar pigiau, negu pas mus, nors ten atliekos nedeginamos. Nereikia painioti šilumos gamybos ir atliekų tvarkymo. Nes atliekų deginimas yra perkama paslauga, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartynus.
KRATC valdybos patvirtinti sprendimai yra pagrįsti skaičiavimais ir teisės aktų reikalavimais. Taikyti mažesnius „vartų mokesčio“ įkainius, nei būtina regioninės atliekų tvarkymo sistemos išlaikymui, yra neįmanoma. Septynios Klaipėdos regiono savivaldybės pačios išsirinko tokį atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo kelią: įkūrė bendrą įmonę KRATC, patvirtino bendrus veiklos planus, pritarė, kad bendrai finansuos sistemos kūrimą, o dabar kai kurios iš jų traukiasi nuo įsipareigojimų vykdymo. Tai yra neteisinga ir negarbinga kitų regiono savivaldybių atžvilgiu.
Klaipėdos miesto savivaldybė yra pagrindinė šios bendrovės akcininkė ir sistemingai analizuoja KRATC veiklą, kontroliuoja jos ekonominius rodiklius dalyvaudama bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos posėdžiuose. O kitų regiono savivaldybių atstovai į stebėtojų tarybos posėdžius dažniausiai neatvyksta. Galbūt tai yra pagrindinė priežastis, kodėl savivaldybių politikai neinformuojami apie pokyčius regioninėje atliekų tvarkymo sistemoje. Nes vertinant pagal rezultatus, KRATC įvykdė visas Lietuvos įstatymuose numatytas atliekų tvarkymo užduotis 2013 metams. Visos Klaipėdos regiono savivaldybės gali būti ramios, kad nesusilauks Vyriausybės ar Europos Sąjungos sankcijų už netinkamą atliekų tvarkymą. Tačiau vietoj to, kad padėkoti bendrovei už gerą darbą ir, kaip buvo sutarta, atlyginti jai šios sistemos sukūrimo bei išlaikymo kaštus, Palangos miesto ir Kretingos savivaldybės išsisukinėja, rezga intrigas prieš savo bendrovę ir švaisto mokesčių mokėtojų pinigus teismams.
Nereikia pamiršti esmės: KRATC yra ne privati bendrovė, o mūsų bendra įmonė, įkurta regiono atliekų tvarkymui. Ji nesiekia kurios nors vienos savivaldybės naudos. Manau, kad į teismą nuėjusios savivaldybės padarė klaidą. Jos neieško išeities, o tik tempia laiką ir slepiasi nuo nepopuliarių sprendimų. Tačiau vėliau ar anksčiau tuos sprendimus priimti reikės. Tik kuo vėliau – tuo bus didesnis šokas gyventojams išvydus, kaip išaugo mokestis už atliekas.