Dažnas šiukšlių dėžę ištuštiname kartą per savaitę ar netgi dažniau. Tačiau kaip atrodytų mūsų šiukšliadėžė, jei visas per vienerius metus susikaupusias šiukšles iš namų išneštume vienu kartu?
Perdirbus 1 toną popieriaus, galima išsaugoti 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir pusę metų apšildyti įprasto dydžio namą.
433 kilogramai – tiek šiukšlių tektų pakelti vienam lietuviui, jei jis savo šiukšliadėžę ištuštintų kartą per metus. Nors, remiantis naujausiais „Eurostat“ duomenimis, tai yra mažiau nei Europos šalių vidurkis, kuris siekia 481 kilogramo, tačiau pasitempti dar yra kur.
Išmetami kalnai perdirbimui tinkamų atliekų
Lietuvoje perdirbimui atiduodama vos penktadalis atliekų, nepaisant to, kad remiantis Žaliosios rinkos instituto ir savivaldybių informacija, perdirbti būtų galima apie pusę lietuvių išmetamų atliekų. Taigi kokių atliekų, tinkamų antriniam panaudojimui, mūsų šiukšliadėžėse daugiausia?
- Popierius sudaro septintadalį išmetamų atliekų, t.y. apie 30 kg. Tai – nesunkiai perdirbama ir antriniam naudojimui paruošiama žaliava. Perdirbus 1 toną popieriaus, galima išsaugoti 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir pusę metų apšildyti įprasto dydžio namą. Deja, kol kas didelė dalis popieriaus atliekų – laikraščių, žurnalų, pakuočių ir pan. – išmetama, o ne atiduodama perdirbimui.
- Daugiau nei 30 kg, viso šiukšliadėžės turinio taip pat sudaro stiklas. Ši medžiaga turi bene seniausias rūšiavimo ir perdirbimo tradicijas mūsų šalyje. Stiklą nesunku paruošti antriniam naudojimui ar perdirbti, tad gausybė gėrimų ar maisto laikymui, pardavimui ir transportavimui skirtų indų bei kitų dabar sąvartynuose atsiduriančių stiklinių gaminių galėtų būti nesunkiai grąžinami į rinką antram gyvenimui.
- Plastikas taip pat sudaro apie 16 proc. visų išmetamų atliekų. Jis yra populiariausia maisto ar gėrimų, chemijos, kosmetikos gaminių pakuočių dalis. Iš perdirbto plastiko gaminami indai, baldai, įvairios detalės, kurias naudojame buityje, statyboje, taip pat audžiami sintetiniai rūbai.
- Toks metalas kaip aliuminis, plienas sudaro 3 procentus mūsų šiukšliadėžių turinio. Jis gali būti išlydytas ir vėl panaudotas. Taigi namie susikaupiančias konservų dėžutes, skardines nuo gėrimų taip pat reiktų atiduoti perdirbti.
Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, kiekvienais metais Lietuvoje vien įvairių gėrimų pakuočių – pagamintų iš plastiko, metalo ar stiklo – parduodama apie 600 milijonų. Didelė dalis jų yra nerūšiuojama ir nukeliauja į bendrų atliekų sąvartynus, nors galėtų būti perdirbtos ir prikeltos antram gyvenimui.
Paruošta pagal www.15min.lt
