Vyrauja nuomonė, kad estai iš trijų Baltijos valstybių yra lyderiai kone visose srityse. Kaip jiems sekasi tvarkytis su atliekomis, kokią sistemą jie yra sukūrę, praėjusią savaitę įsitikino Klaipėdos RATC specialistai, svečiavęsi Talino atliekų perdirbimo centre.
Privatus verslas pabėgo
Pirmas pastebėjimas, kad Estijoje savivaldybių įsteigti atliekų tvarkymo centrai, skirtingai nei Lietuvoje, gali patys įsigyti transportą ir teikti atliekų surinkimo bei išvežimo paslaugas. Talino valdžia iš pradžių atliekų surinkimo veiklą atidavė laisvai rinkai. Miestas buvo padalintas į 13 zonų ir kiekvienai iš jų paskelbtas konkursas atliekų surinkimui. Patys verslininkai, gaudami ES paramą, pirko konteinerius, atsakė už visų rūšių atliekų rūšiavimą, surinkimą. Tačiau, pasak savivaldybės administracijos, prieš keletą metų atliekų verslas pradėjo strigti – vienas vežėjas bankrutavo, o kitas netgi pradėjo šantažuoti savivaldybę: didinkit paslaugos kainą arba mes pasitraukiam ir miestas paskęs šiukšlėse. Tuomet skubiai buvo įsteigta savivaldybės įmonė – Talino atliekų perdirbimo centras (Tallinna Jäätmete Taaskasutuskeskus AS), kuriam leista pačiam vežti atliekas. Bendrovė įsigijo šiukšliavežes mašinas, konteinerius, perėme pasitraukusių verslininkų teritorijas bei sėkmingai dirba jau metus.
Mokėjimo sistema – sutartys su klientais
Taline nėra metinės rinkliavos už atliekas. Gyventojai ir verslininkai už atliekų surinkimą ir tvarkymą moka kas mėnesį pagal individualias sutartis ir pateikiamas sąskaitas. Daugiabučių namų gyventojams paslaugos kainuoja panašiai kaip ir Klaipėdoje – apie 5 eurus per mėnesį arba 60 eurų už metus. Tačiau kituose sektoriuose kainos labai skirtingos. Pasak Talino atliekų sistemos administratorių, mokama už kiekvieną atliekų tvarkymo žingsnį: už kiekvieno konteinerio nuomą, už konteinerio dydį, už maišus konteineriui, už išvežimo dažnumą, už konteinerių patalpos atrakinimą, vartų atidarymą, net už konteinerio išstūmimą iki mašinos – kiekvienas papildomas metras turi savo kainą. Jei kliento konteineriai būna perpildyti, be jokių diskusijų statomas papildomas ir paslaugos kaina didinama. Tų paslaugų kiekvienam klientui priskaičiuojama skirtingai, tad ir vienodos kainos nėra.
Kaip juokavo Talino atliekų perdirbimo centro vadovė Kertu Tiitso, jie netgi sutinka išnešti šiukšles iš kliento biuro ar buto, tačiau už atitinkamą kainą. Tad principas, kad mokėti reikia už kiekvieną tvarkytojų sugaištą minutę ar veiksmą, galioja tiek gyventojams, tiek verslininkams.
Taip pat Taline nei savivaldybė, nei administratoriai neskaičiuoja ar jie telpa į ES šalims taikomas mokesčių ribas. Žinia, ES reikalauja, kad atliekų tvarkymas gyventojams nekainuotų daugiau kaip 1 procento nuo pajamų. Klaipėdoje šis rodiklis pernai siekė 0,49 procento.
Didžiosios atliekos ir rūšiavimo aikštelės
Talino gyventojai gana stropiai rūšiuoja. Kaip ir pas mus, jų kiemuose šalia komunalinių atliekų talpų stovi konteineriai stiklui, plastikui, kartonui. Atskirai surenkamos virtuvės atliekos.
Baldus, elektroniką, padangas ir kitus didelius daiktus gyventojai gali nuvežti į aikšteles arba palikti kiemuose prie šiukšliadėžių. Kartą per savaitę arba rečiau, jei to pageidauja bendrija, jos surenkamos. Bet jei atliekos guli kieme ilgiau nei tris dienas ir gaunamas skundas – vežėjas jas surenka savo iniciatyva ir tai papildomai kainuoja. Bendrijai išstatoma sąskaita, o jau pati bendrija randa atliekų savininką arba išskaido papildomą mokestį namo ar kelių namų gyventojams, nes konteineriai gali būti skirti ir keliems namams.
Talino gyventojai didžiųjų atliekų aikštelėse už atliekų pridavimą nemoka, tačiau priemiesčių, kitų rajonų gyventojai taip pat gali į bet kurią aikštelę atvežti nereikalingus daiktus ir už atliekų atidavimą turi sumokėti. Išskyrus popierių. Kaip vertinga antrinė žaliava popierius iš visų priimamas nemokamai. Aikštelėse atliekos priimamos ir iš verslininkų, bet tai jiems kainuoja.
Vienintelis akivaizdus skirtumas, nuo Klaipėdos aikštelių, kad statybinės atliekos Taline rūšiuojamos net į 5 skirtingus konteinerius. Jos po to atiduodamos skirtingiems perdirbėjams. Beje, atliekos aikštelėje nesveriamos, kaip pas mus, o matuojamos kubiniais metrais.
Organizaciniai sprendimai
Estijos sostinės atliekų tvarkytojai pripažįsta, kad dar apie 10 procentų galimų klientų Taline už atliekų tvarkymą nemoka – jie neturi sudarę sutarčių ir surasti juos bei priversti pasirašyti sutartis yra nelengva užduotis. Šiuo požiūriu Klaipėdoje ir daugelyje Lietuvos savivaldybių galiojanti sistema, kai apmokestinti visi nekilnojamo turto savininkai, teisingesnė ir atitinka Europos bendrijos reikalavimus.
Miesto valdžia, derindama nekilnojamo turto projektus, iš projekto vystytojų reikalauja, kad naujai statomuose ar rekonstruojamuose objektuose būtų numatyta patalpa atliekų rūšiavimui ir konteineriams, kad ji būtų lengvai pasiekiama atliekų surinkėjams. Požeminių konteinerių Talinas turi, bet nedaug – tokį pasirinkimą diktuoja miesto specifika: senamiestyje jų nėra kur statyti, be to didžiąją Estijos sostinės dalį užima mažaaukščiai namai ir kvartalai, kur požeminius konteinerius statyti neracionalu. Be to, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose požeminiai konteineriai statomi su ES fondų parama, tuo tarpu Talinas visus paramos fondus jau ištuštino.
Taline ypač stropiai surenkama tekstilė. Jos surinkimu ir rūšiavimu užsiima ne savivaldybės įmonė, o verslininkai, kurie iš Talino atliekų perdirbimo centro nuomojasi specialius konteinerius. Tekstilei skirti konteineriai stovi prie kiekvieno prekybos centro. Gyventojų išmesti rūbai išrūšiuojami, išplaunami ir atiduodami į pigių rūbų parduotuves. Po 3 savaičių, jei rūbas nenuperkamas, jis tampa atlieka ir atiduodamas perdirbimui.
Beje, Talino valdžia įtikino prekybos centrus, kad šalia jų stovėtų ne tik tekstilės, bet ir antrinių žaliavų surinkimo-rūšiavimo konteineriai. Nustebino tai, kad už jų nuomą konteinerių savininkams moka patys prekybos centrai.
Sąvartynas
Talino sąvartynas anksčiau priklausė privačiai firmai, tačiau savivaldybė jį 2014 metais išpirko. Sąvartyne yra rūšiavimo gamykla, kiek mažesnė ir senesnė nei Klaipėdoje. Tačiau estai savo sąvartyne dar rūšiuoja ir perdirba žaliąsias bei maisto atliekas. Atvirai pūdomų maisto atliekų tvaikas nėra malonus ir už pusės kilometro gyvenantys žmonės kartais skundžiasi smarve. Tačiau higienos normos nėra viršijamos, o Talino kvapai nepasiekia – sąvartynas nutolęs nuo Estijos sostinės apie 20 km. Taip pat, kaip ir Klaipėdos sąvartyne, Talino sąvartyne perdirbamas sudegintų atliekų šlakas. Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, sudeginimui priimamos atliekos iš užsienio valstybių – iš Suomijos bei Anglijos, o po sudeginimo likęs šlakas gabenamas į Talino sąvartyną. Kaip ir Klaipėdoje, šlakas išrūšiuojamas. Jis išsijojamas, atskiriami juodieji bei spalvotieji metalai, o į 5 skirtingas frakcijas išsijotas šlakas naudojamas kaip žvyro pakaitalas tiesiant sąvartyno kelius, formuojant šlaitus. Lyginant Talino ir Klaipėdos sąvartyno šlaką, skirtumas tas, kad estiškas daug turtingesnis. Ten vertingiausių spalvotųjų metalų randama iki 3 procentų, tuo tarpu Klaipėdoje – apie 1. Specialistų manymu, tokio ženklaus skirtumo viena iš priežasčių gali būti būtent atliekų morfologija – iš užsienio atvežtose ir sudegintose atliekose yra daugiau metalo.
Lyginant Talino ir Klaipėdos atliekų tvarkymo sistemas akivaizdu, kad esame maždaug tame pačiame lygyje: Klaipėdoje į regioninį sąvartyną 2017 metais pateko apie 8 procentai iš 140 tūkstančių tonų komunalinių atliekų, o visos kitos buvo perdirbtos. Tuo tarpu Talino sąvartyne pernai palaidota apie 10 procentų atliekų iš atgabentų 170 tūkstančių tonų.
