D.U.K.

Klaipėdos regioniniame sąvartyne Dumpiuose (Ketvergių g. 2, Dumpių kaimas, Klaipėdos rajonas) priimamos asbesto turinčios atliekos. Ši paslauga mokama.

Asbesto turinčios atliekos priimamos:

I-V 8.00 – 16.30

Informacija tel. +370 652 06267; (8 46) 21 16 88

Statybinės ir izoliacinės atliekos, turinčios asbesto, priimamos iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat iš asmenų, dalyvavusių ES remiamose asbesto programose.

Prašome į sąvartyną asbesto turinčias atliekas atvežti uždengtas, siekiant išvengti asbesto plaušelių sklaidos ore. Šiferio lapai gali būti sudėti ant padėklų bei privalo būti sandariai apvynioti plastikine pakavimo plėvele. Šiferio laužas (smulkus) turi būti supakuotas į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, didmaišius, statines, konteinerius ar kt.) ir sudėtas ant padėklų bei sandariai apvyniotas plastikine pakavimo plėvele, kad technika galėtų iškrauti/pakrauti krovinį. Atliekos dulkių ir plaušo pavidale nepriimamos.

Nebereikalingi rūbai, užuolaidos ir kitos tekstilės atliekos Lietuvoje turi būti rūšiuojamos. Tekstilė, panašiai kaip ir plastikas, gamtoje suyra lėtai, o kai kurios audinių rūšys, pavyzdžiui, sintetiniai pluoštai, ir visai nesuyra. Tad tekstilės surinkimo ir perdirbimo problema ne ką mažesnė, nei kitų plastiko ar pavojingų buities atliekų.

Šiuo metu Klaipėdos gyventojams sudarytos kelios galimybės tvarkingai atsikratyti nebenešiojamų drabužių ar tekstilės gaminių.

1. Tekstilės surinkimo konteineriai stovi Klaipėdos mieste prie daugelio prekybos centrų. Juos aptarnauja privačios bendrovės.
2. Šias atliekas neribotais kiekiais priima Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) didžiųjų atliekų aikštelės (Plieno g. 13, Tilžės g. 66A, Šiaurės per. 30).
3. Nebereikalingus tvarkingus rūbus priima ir globojamiems žmonėms tolimesniam naudojimui išdalina religinės bendruomenės, Caritas organizacijos.
4. Prekybos tinklo „H&M” parduotuvė Klaipėdoje taip pat priima nebereikalingus rūbus ir naujiems pirkiniams suteikia nuolaidas.

Individualių valdų savininkai, Klaipėdos miesto rinkliavos mokėtojai, dėl antrinių žaliavų, žaliųjų atliekų ir komunalinių atliekų konteinerių suteikimo turėtų kreptis į KRATC tel. 8 800 13344, pateikti prašymą elektroniniu paštu rinkliava@kratc.lt, arba užsisakyti per savitarnos paskyrą https://mano.kratc.lt/

KRATC nuolatos sulaukia klausimų apie atliekų rūšiavimą: ar klaipėdiečiai rūšiuoja gerai, kokių atliekų surenkama daugiausia ir panašiai. Kadangi KRATC atsako tik už komunalinių atliekų surinkimą, o antrines, pavojingas, statybines ir kitas įvairias atliekas tvarko kiti subjektai, visą statistiką kaupia ir apibendrina valstybės institucija – Aplinkos apsaugos agentūra.

Jos tinklapyje galima rasti išsamią informaciją apie išrūšiuotų ir sutvarkytų atliekų kiekius.

Papildomas komunalinių atliekų surinkimo konteineris pastatomas išskirtiniu atveju, suderinus aplinkybes su KRATC kokybės inspektoriais ir vežėju.
Rinkliavos mokėtojai turėtų skambinti ir paprašyti šios paslaugos tel. 8 800 13344 arba užsisakyti per savitarnos paskyrą https://mano.kratc.lt/

Klaipėdos miesto savivaldybė yra patvirtinusi tvarką, kaip fiziniai, juridiniai asmenys ir viešųjų erdvių tvarkytojai turi atsikratyti lapais bei kitomis žaliosiomis atliekomis (kitos regiono savivaldybės gali būti nustačiusios kitokią šių atliekų surinkimo tvarką – teiraukitės informacijos savo savivaldybėje).

Klaipėdos miesto taisyklėse nustatyta, kad atliekų turėtojai po medžių, krūmų kirtimo ar genėjimo susidariusias žaliąsias atliekas turi susmulkinti ne ilgesnėmis nei 1 metro dalimis ir jas sudėti į užsakytus didmaišius. Juos užsakyti galima tel. 8 800 13344, el. paštu kokybe@kratc.lt.

Sugrėbtus medžių ir krūmų lapus privaloma sudėti į maišus (pageidautina – žalios spalvos) ir palikti prie konteinerių.

Individualių namų gyventojai žaliųjų atliekų ir biologiškai  skaidžių neapdorotų maisto atliekų rūšiavimui gali gauti konteinerį. Jį užsisakyti galima tel. (8 46) 39 07 81 arba elektroniniu paštu kokybe@kratc.lt.

Žaliosios atliekos Klaipėdos mieste šiltuoju metų laiku surenkamos apvažiavimo būdu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pageidautina, kad žaliosios atliekos būtų perduodamos atliekų surinkėjams šių atliekų surinkimo dieną arba tvarkingai padedamos iš vakaro prie mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių.

Klaipėdos miesto gyventojai žaliąsias atliekas gali pristatyti į Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Šios atliekos priimamos nemokamai.

Susikaupus didesniam žaliųjų atliekų kiekiui atliekų turėtojas turi paprašyti KRATC arba jo teritoriją aptarnaujančio vežėjo laikinai pastatyti specialų konteinerį šioms atliekoms surinkti. Šie konteineriai pastatomi ir ištuštinami nemokamai. Konteinerio užsakovas atsako, kad į žaliųjų atliekų konteinerį nebūtų primesta kitų, kompostavimui netinkamų, atliekų.

Atliekų turėtojai – individualių namų savininkai – žaliąsias atliekas taip pat gali kompostuoti savo teritorijoje.

Iš Klaipėdos miesto atliekų surinkėjai žaliąsias atliekas išveža į kompostavimo aikštelę Glaudėnuose, kur jos yra pūdomos ir paverčiamos derlingu kompostu. Į šią aikštelę žaliąsias atliekas gali pristatyti ir kiti fiziniai bei juridiniais asmenys iš viso Klaipėdos regiono.

Daugiau informacijos tel. 8 800 13344.

Lietuvoje sukurta tokia sistema, kad gyventojams būtų patogu naudojimui nebetinkamas padangas priduoti nemokamai.

Pagrindinėmis šių atliekų surinkimo vietomis turėtų būti padangų parduotuvės ir servisai: kur perkate naujas padangas, ten galite atiduoti ir senąsias. Tik turi atitikti perkamų-paliekamų padangų kiekis ir tipas: jei perkate lengvojo automobilio padangas, traktoriaus ar sunkvežimio padangų palikti negalėsite.

Kasmet po 5 naudotas padangas kiekvienas vairuotojas gali nemokamai atiduoti ir į KRATC administruojamas didžiųjų atliekų aikšteles, išskyrus aikštelę Gargžduose, Geležinkelio Pylimo g. 6,  – čia padangos priimamos pagal komercinį įkainį: iš gyventojų 1 padanga – 1 euras, iš juridinių asmenų 1 padanga – 2 eurai.

Nuo praėjusių metų galioja tvarka, jog  priduodant padangas KRATC aikštelėse vairuotojų prašoma užpildyti deklaraciją. Ją galima užpildyti iš anksto parsisiuntus formą iš www.kratc.lt, arba atvykus į konkrečią KRATC aikštelę. Ši apie 2 minutes trunkanti procedūra yra naudinga atliekų tvarkytojams siekiant tikslesnės padangų apskaitos ir norint išsiaiškinti piktnaudžiaujančius verslininkus.

„Per pirmąjį šių metų ketvirtį aplinkosaugos institucijoms, kurios kontroliuoja padangų pardavėjus ir montuotojus, perdavėme beveik pusšimčio verslo subjektų sąrašą. Pasak klientų, verslininkai kažkodėl atsisakė iš gyventojų priimti padangas“, – pasakojo Gediminas Sendrius, KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus vadovas.

Visoje Lietuvoje didžiųjų atliekų aikštelės yra tik pagalbinė vieta, kur gyventojams leidžiama atgabenti naudojimui nebetinkamas padangas. Vietinės rinkliavos mokėtojams naudingiausia, kai padangos atiduodamos jas parduodančioms ar montuojančioms įmonėms. O jei padangos atvežamos į KRATC aikštelę, dalis šių atliekų sutvarkymo kaštų padengiama iš gyventojų rinkliavos.

KRATC aikštelių darbo laikus ir adresus rasite https://kratc.lt/lt/atlieku-surinkimo-aiksteles/, kilus klausimams skambinkite darbo valandomis tel. 8 800 13344, teiraukitės el. paštu kokybe@kratc.lt.

Aplinkos ministerija kviečia gyventojus, pastebėjusius senomis padangomis aplinką teršiančius asmenis, apie tai nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos tel. (8 5) 273 2995.

2015 metais Klaipėdos RATC pradėjo eksploatuoti modernią atliekų rūšiavimo gamyklą šalia Dumpių regionio sąvartyno. Kaip ji veikia galite pažiūrėti čia.

Klaipėdoje pučiant stipriam vėjui kiemuose sustatyti komunalinių konteineriai kartais atsitrenkia į šalia pastatytus automobilius. Pastebėjęs apgadintą transporto priemonę gyventojas turėtų užfiksuoti apgadinimo faktą ir aplinkybes bei apie tai pranešti konteinerio savininkams. Klaipėdos mieste dauguma konteinerių priklauso atliekų vežėjams. Vežėjų bendrovės yra apsidraudusios nuo incidentų civilinės atsakomybės draudimu, tad įvykus draudiminiam įvykiui yra galimybė atlyginti patirtus nuostolius. Kam priklauso konteineris dažniausiai nurodoma informaciniame lipduke  ant konteinerio.

Komunalinės atliekos Klaipėdos ir Neringos miestuose yra išvežamos pagal iš anksto suderintus grafikus. Šį darbą atlieka konkurso būdu parinkti atliekų tvarkytojai.

Jus aptarnaujančio atliekų tvarkytojo kontaktiniai duomenys yra nurodomi ant komunalinių atliekų konteinerio. Paskambinkite ant konteinerio lipduko nurodytu telefono numeriu ir sužinosite tiksliausią informaciją apie atliekų išvežimą. Taip pat atliekų vežimo grafikai skelbiami mūsų ir vežėjų interneto svetainėse.

Jei atliekos nebuvo išvežtos laiku arba paslauga suteikta nekokybiškai, praneškite KRATC kokybės inspektoriams telefonu 846 390781 kasdien darbo valandomis arba elektroniniu paštu kokybe@kratc.lt. Taip pat šiais kontaktais galite siųsti pastabas ir pasiūlymus dėl atliekų tvarkymo Klaipėdoje bei Neringoje.

Klaipėdiečiai kreipėsi į KRATC su klausimu, kodėl į skirtingus konteinerius jų išrūšiuotos antrinės žaliavos išvežant vėl sumaišomos – suverčiamos į vieną mašiną.

Iš tikro jos nėra sumaišomos. Antrines žaliavas išvežančios mašinos yra padalintos į dvi arba tris sekcijas. Pavyzdžiui, dviejų sekcijų mašinose (1 paveikslėlis) į vieną skyrių sukraunamos plastiko, o į kitą – popieriaus atliekos. Trijų sekcijų mašinose (2 paveikslėlis) gali būti surenkamos ne tik antrinės  žaliavos, bet ir mišrios komunalinės atliekos. Jos tarpusavyje nesusimaišo. Kadangi į klaipėdiečių gatves ar kiemus kelis kartus nereikia važiuoti skirtingoms mašinoms, taupomas kuras, laikas, mažinama aplinkos tarša, tausojamos gatvių dangos.

2 sekcijų mašina

3 sekcijų mašina

Rengdamas mokėjimo pranešimus KRATC remiasi VĮ „Registro centras“ duomenų bazėmis. Kadangi nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška, ne visada  pateikti duomenys atitinka realią situaciją. Pasikeitus aplinkybėms dėl nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, butas padalintas keliems paveldėtojams, mirė buto savininkas, butas parduodamas ir pan., apie pasikeitimus reikia pranešti telefonu arba el. paštu KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriui, kad būtų patikslinti duomenys, o vietinė rinkliava perskaičiuota.

Nuo 2008 metų vidurio visoje Klaipėdos apskrityje pakeista mokėjimo tvarka už atliekų surinkimą bei tvarkymą. Buvusius kasmėnesinius gyventojų atsiskaitymus namų valdoms, bendrijoms ar tiesiogines  sutartis su atliekų vežėjais pakeitė vietinė rinkliava.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti tam tikra nustatyta tvarka.

Iš rinkliavos apmokamas ne tik atliekų surinkimas, bet visas ekologiškos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas ir išlaikymas: gamtos neteršiančių sąvartynų statyba, senų sąvartynų uždarymas, pavojingų atliekų surinkimas, rūšiavimas ir dar daugybė su atliekų sektoriumi susijusių darbų. Tad mokėdami rinkliavą Jūs mokate už švaresnę aplinką prie namų, tyresnį vandenį, grynesnį orą.

Septynios Klaipėdos apskrities savivaldybės įkūrė bendrą įmonę KRATC, kuri administruoja ir tobulina atliekų tvarkymo sistemą regione.

Dvi savivaldybės – Klaipėdos ir Neringos miestų  – koncesijos sutartimis KRATC patikėjo administratoriaus darbą: surinkti vietinę rinkliavą ir prižiūrėti atliekų tvarkymą šių savivaldybių teritorijose. Kitos apskrities savivaldybės rinkliavą administruoja pačios arba yra patikėjusios šią funkciją kitoms įmonėms.

KRATC visas vietinės rinkliavos lėšas perveda į specialiąsias savivaldybių sąskaitas. Vietinės rinkliavos lėšos patenka į savivaldybių biudžetus ir turi būti naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo išlaidoms.

Iš vietinės rinkliavos lėšų yra atsiskaitoma su atliekų tvarkytojais. Jeigu nebus surenkama pakankamai lėšų, gali pablogėti atliekų surinkimas.

Dėl rinkliavos nemokėjimo gyventojams delspinigiai neskaičiuojami. Tačiau jeigu nesumokama iki priminime nurodyto termino, rinkliava išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.

Iškilus sunkumams sumokėti rinkliavą laiku, rekomenduojame susisiekti su KRATC vadybininku nemokama telefono linija 8 800 13344.

Kiekviena savivaldybė gali nustatyti lengvatas asmenims ar verslui, kurios galioja tik toje savivaldybės teritorijoje. Tad apie lengvatas reiktų teirautis savivaldybių Socialinės paramos ar jį atitinkančiame skyriuje. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybės nustatytas lengvatas galima rasti jų interneto tinklalapyje.

Įmoką priimančios įstaigos:

UAB “Perlas Finance” terminaluose ir per sąskaitų apmokėjimo platformas „Perlas Go“ jūsų kompiuteryje ar telefone  https://www.perlasgo.lt/

UAB “Lietuvos spauda”,

Lietuvos paštas,

UAB “Viena sąskaita”,

UAB MAXIMA LT,

arba įmokas galima sumokėti internetu teikiamomis elektroninės bankininkystės paslaugomis.

Mokėjimo pranešimai mokėti vietinę rinkliavą formuojami pagal VĮ „Registrų centras” pateiktus duomenis. Jei  nekilnojamojo turto savininkas mirė, tačiau paveldėtojai neperregistravo turto savo vardu, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad savininkas nepasikeitė ir jam išsiunčiamas mokėjimo pranešimas.

Paveldėtojai, tinkamai priėmę palikimą, tampa nekilnojamojo turto savininkais ir tada pranešimas suformuojamas naujiems savininkams.

Taip pat LR Civilinio kodekso 5.52 straipsnis numato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus kodekse numatytus atvejus. Jeigu palikimą priėmė keletas paveldėtojų, jie visi už palikėjo skolas atsako solidariai.

Juridiniai asmenys dažnai klausia, ar Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras be Mokėjimo pranešimo privalo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą yra laikoma ne PVM objektu, todėl neprivaloma išrašyti PVM sąskaitų faktūrų.Paaiškinimą šiuo klausimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė 2009-06-05 raštu Nr.(18.2-31-2)-R-5439 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 39 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro)“, kurį galima rasti čia.

Juridiniai asmenys – vietinių rinkliavų mokėtojai – sumokėtų rinkliavų sumas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti pagal rinkliavų sumokėjimą patvirtinančius apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus arba kvitus).

Paaiškinimą šiuo klausimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė 2009-06-26 raštu Nr. (18.10-31-1)-R-6103 „Dėl Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies komentaro (apibendrinto paaiškinimo), kurį galima rasti čia.

Vietinė rinkliava apskaičiuojama vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (toliau – Nuostatai). Nuostatų 19.4 punkte nustatyta, kad metinė Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji apskaičiuojama pagal minimalų mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo dažnį – 26 kartus per metus. Taigi, Nuostatuose numatytas minimalus konteinerio ištuštinimo dažnis.